2-ojo tipo cukrinis diabetas

2-ojo tipo cukrinio diabeto simptomai

2-ojo tipo cukrinis diabetas vystosi pamažu ir iš pradžių beveik nesukelia simptomų. Ilgai nediagnozavus šios ligos, veikiausiai jausite silpnumą ir nuovargį, galbūt neteksite svorio ir vargins didelis troškulys.  

Kadangi sergantieji 2-ojo tipo cukriniu diabetu dažnai nejunta jokių simptomų, gydytojas turėtų pastebėti veiksnius, didinančius riziką susirgti šia liga. Į ką būtina atkreipti dėmesį: 

• antsvoris ir nutukimas;  
• didelė liemens apimtis (vyrų – virš 94 cm, moterų – virš 80 cm);  
• mažas fizinis aktyvumas (mažiau nei 30 minučių per dieną);  
• mityba, kai vartojama daug mėsos, sočiųjų riebalų ir perdirbtų maisto produktų, daug saldaus maisto ir gėrimų ir (arba) mažai skaidulų, viso grūdo produktų, vaisių ir daržovių;  
• paveldimumas (didesnė rizika, jei 2-ojo tipo cukriniu diabetu serga jūsų tėvai, brolis ar sesuo);  
• etninė kilmė (atvykėliams iš Azijos ir Afrikos didesnė rizika susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu);  
• senyvas amžius (vyresniame amžiuje insulinas blogiau veikia);  
• kortikosteroidų (pvz., prednizolono) ir kai kurių antipsichozinių vaistų (pvz., klozapino ir olanzapino) vartojimas;  
• rūkymas;  
• anksčiau nustatytas nėščiųjų diabetas. 

Sergant 2-ojo tipo cukriniu diabetu, taip pat dažnai pasireiškia: 

• policistinių kiaušidžių sindromas (PKS); 
• aukštas kraujospūdis; 
• širdies ir kraujagyslių ligos; 
• obstrukcinė miego apnėja, kai miegant nustojama kvėpuoti. 

 

Ištyrimas ir diagnozė

2-ojo tipo cukrinio diabeto diagnozei reikia atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti vidutinį cukraus kiekį kraujyje (HbA1c). Kraujo tyrimas parodo vidutinį cukraus lygį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius.  

Jei dviejuose kraujo mėginiuose, paimtuose skirtingomis dienomis, vidutinis cukraus kiekis viršija arba yra lygus 48 mmol/mol, diagnozuojamas diabetas. Jei šis rodiklis siekia 42–46 mmol/mol, jums didelė rizika susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Tokiu atveju su savo gydytoju reikėtų aptarti, kaip galite sumažinti šią riziką, ir kasmet pasitikrinti vidutinį cukraus kiekį kraujyje. 

 

Kas vyksta kūne, sergant 2-ojo tipo cukriniu diabetu?

Sergant 2-ojo tipo cukriniu diabetu, kūno ląstelės nepajėgia tinkamai įsisavinti cukraus (gliukozės), kuris patenka į kraują pavalgius. Priežastis, kodėl ląstelės neįsisavina pakankamai gliukozės, yra dvejopa: insulinas neveikia taip, kaip turėtų, ir (arba) organizmas nepajėgia jo pasigaminti tiek, kiek reikia. 

Insulinas yra kasoje išskiriamas hormonas, kuris užtikrina, kad gliukozė iš maiste esančių angliavandenių patektų į kūno ląsteles ir būtų paversta energija. Per didelis gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui pakenkia daugeliui kūno organų. 

Mokymas ir savikontrolė

Fizinis aktyvumas ir sveika mityba sumažina riziką susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Tai taip pat sudaro gydymo pagrindą, susirgus šia liga. 

Pakeitus gyvensenos įpročius galima sumažinti komplikacijų riziką ir vaistų poreikį. Kai kam užtenka iš esmės pakeisti gyvenimo būdą, kad liga atsitrauktų. Paprastai tai susiję su svorio metimu turint antsvorį arba esant nutukus. Dažniausiai svorį būtina sumažinti bent 5–15 proc. Ligos atsitraukimas vadinamas remisija ir reiškia, kad, pakeitus gyvensenos įpročius ir numetus svorio, cukraus kiekis kraujyje normalizuojasi. Tiesa, liga gali atsinaujinti. Vis dėlto net ir nedidelis gyvensenos įpročių pakeitimas turės teigiamą poveikį jūsų sveikatai. 

Gyvensenos pokyčiai ir tinkama savikontrolė reikalauja pastangų ir žinių. Dėl konsultacijos ir pagalbos galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, ligoninę arba atitinkamą savivaldybės įstaigą, pavyzdžiui, Frisklivssentral. Vietinėje ligoninėje galite gauti mokymus apie praktinius klausimus, sergant 2-ojo tipo cukriniu diabetu. 

Kaip išvengti komplikacijų 

Cukrinio diabeto gydymo tikslas – ne tik palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, bet ir sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei išvengti kitų diabetinių komplikacijų (tokių kaip nusilpęs regėjimas, sutrikęs pėdų jutimas, inkstų pažeidimas ir erekcijos sutrikimas).  

Šie veiksniai yra susiję su diabetinių komplikacijų rizika, todėl svarbu juos aptarti su savo gydytoju:  

• fizinis aktyvumas; 
• mityba; 
• svorio mažinimas (esant antsvoriui); 
• metimas rūkyti (jei aktualu); 
• cukraus kiekio kraujyje reguliavimas ir vidutinis cukraus kiekis kraujyje (HbA1c); 
• kraujospūdis; 
• kraujo riebalų kiekis (ypač MTL cholesterolis). 

Rūkymo įpročiai 

Rūkymas ypač kenkia sergant cukriniu diabetu. Jei rūkote, aptarkite tai su savo gydytoju.Rūkymas didina sunkiausių ir dažniausių diabetinių komplikacijų, tokių kaip širdies infarktas, insultas ir inkstų nepakankamumas, riziką. Dėl rūkymo taip pat išauga daugelio kitų cukrinio diabeto sukeliamų būklių rizika. Be kita ko, gali sutrikti kojų kraujotaka, atsirasti pėdos opa, širdies nepakankamumas, erekcijos sutrikimų, dantenų uždegimas, katarakta, vėžys ar demencija. Todėl vienas iš svarbiausių žingsnių, norint išlaikyti gerą sveikatą ir ilgai bei kokybiškai gyventi sergant cukriniu diabetu, yra atsisakyti rūkymo. 

Galima rasti daug gerų pagalbinių priemonių, padedančių mesti rūkyti: tai ir patarimai, ir mobiliosios programėlės, ir kursai, ir medikamentai. Jūsų gydytojas taip pat gali padėti šiuo klausimu. 

Vaistai cukraus kiekiui mažinti ir insulinas 

Jei gyvensenos pokyčiai nepakankamai veiksmingi, jums gali tekti vartoti vaistus, mažinančius cukraus kiekį kraujyje, ir (arba) insuliną (ar kitus vaistus), kad sumažėtų diabetinių komplikacijų rizika. Jei paskirti vaistai jums sukelia šalutinį poveikį, juos galima pakeisti kitais. Pasitarkite su savo gydytoju apie galimus variantus ir informuokite jį, jei vartojant paskirtus vaistus pasireiškė šalutinis poveikis. 

Diabetas ir burnos higiena 

Sergant cukriniu diabetu, ypač svarbu palaikyti dantų ir dantenų švarą (pdf). Geriausias būdas tą padaryti – du kartus per dieną valytis dantis pasta su fluoru ir kasdien naudoti  ortodontinį siūlą arba tarpdančių šepetėlį. 

Dėl cukrinio diabeto gali susilpnėti imuninė sistema ir atsirasti burnos sausumas. Tai leidžia lengviau daugintis bakterijoms, ir dėl to gali kilti dantenų uždegimas. Esant dantenų uždegimui būna sunkiau reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Blogiausiu atveju gali iškristi dantys.  

Jei jums kilo rimtas dantenų uždegimas, odontologas gali įvertinti, ar jums priklauso socialinė išmoka.  

2-ojo tipo cukrinio diabeto priežiūra ir kontrolė

Daugumą sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu prižiūri šeimos gydytojas, tačiau kai kam priežiūra teikiama ir ligoninėje. Kaip dažnai jums reikia atvykti į patikras, priklauso nuo jūsų poreikių.

Per metus reikėtų pasitikrinti įvairius diabetinių komplikacijų rizikos rodiklius. Tinkamai juos kontroliuojant, gerokai sumažėja komplikacijų rizika. Tai vadinama metine patikra, tačiau gydytojas gali ją išskaidyti per kelis vizitus.