Nėščiųjų diabetas

Kas yra nėščiųjų diabetas?

Nėštumo metu padidėja organizmo insulino poreikis. Insulinas yra kasoje gaminamas hormonas, padedantis ląstelėms įsisavinti iš angliavandenių gaunamą cukrų ir paversti jį energija.   

Nėščiųjų diabetas atsiranda, kai organizmas negali pasigaminti pakankamai insulino ir per daug padidėja cukraus kiekis kraujyje.  

Nėščiųjų diabetas paprastai nesukelia jokių simptomų. Todėl daugumai besilaukiančių moterų siūloma pasitikrinti dėl šio sutrikimo.   

Kai moterims pasireiškia nėščiųjų diabetas, išauga komplikacijų rizika nėštumo ir gimdymo metu, tačiau dauguma jų pagimdo sveikus kūdikius. Tinkamai gydant nėščiųjų diabetą, sumažėja ši rizika: 

• aukštas kraujospūdis ir preeklampsija (norvegiškai); 
• stambus vaisius ir sunkus gimdymas; 
• cezario pjūvis; 
• ankstyvas gimdymas. 

Nėščiųjų diabeto gydymas

Nustačius nėščiųjų diabetą, jus prižiūri šeimos gydytojas, akušerė arba ligoninės poliklinika. Gydymą sudaro trys pagrindiniai dalykai: 

1. Cukraus kiekio kraujyje matavimas prieš valgį ir po jo. 
2. Mitybos pokyčiai. 
3. Kasdienis fizinis aktyvumas.

Kaip matuoti cukraus kiekį kraujyje 

Jums reikės išmokti pasimatuoti cukraus kiekį kraujyje, kad galėtumėte jį sekti. 

Per pirmąsias 1–2 savaites patariama matuoti prieš pusryčius (cukraus kiekis kraujyje nevalgius) ir praėjus 2 valandoms po pusryčių bei vakarienės (ar pietų) pradžios. Vėliau matavimo dažnumas priklausys nuo jūsų būklės.  

Pakoregavus savo mitybą ir kasdienį fizinį aktyvumą, jūsų cukraus kiekis kraujyje turėtų neviršyti nustatytos ribos: 

• cukraus kiekis kraujyje nevalgius – iki 5,3 mmol/l; 
• 2 valandos po valgio pradžios – iki 6,7 mmol/l. 

Jei per vieną savaitę 2 kartus viršijote šią ribą, jus turėtų nukreipti į ligoninės polikliniką, kad būtų galima atidžiau stebėti jūsų mitybą bei fizinį aktyvumą ir įvertinti, ar jums reikalingas gydymas vaistais, mažinančiais cukraus kiekį kraujyje (metforminas arba insulinas).

Mitybos rekomendacijos esant nėščiųjų diabetui

Mityba, kuri rekomenduojama esant nėščiųjų diabetui, turi užtikrinti, kad jūs ir jūsų vaisius gautų pakankamai reikalingų maistinių medžiagų ir kad cukraus kiekis kraujyje nebūtų per didelis.   

Didelio cukraus kiekio kraujyje lengviau išvengti, valgant dažniau ir mažesnėmis porcijomis, nei rečiau ir didesnėmis porcijomis. Pavyzdžiui, per dieną gali būti 3 pagrindiniai valgymai ir 2–3 užkandžiai. Jei vakarienę ir pusryčius skiria ilgas laiko tarpas (daugiau kaip 10–12 valandų), vakare galite suvalgyti nedidelį užkandį, kurio sudėtyje būtų šiek tiek angliavandenių ir baltymų. 

Jūsų lėkštė per pietus ir vakarienę gali atrodyti taip: 

• ½ lėkštės – daržovės; 
• iki ¼ lėkštės – sudėtinių angliavandenių šaltiniai (visagrūdžiai makaronai ar ryžiai, viso grūdo miltų pitos duona, virtos bulvės); 
• ¼ lėkštės arba daugiau – baltymų šaltinis (žuvis, vištiena, mėsa, ankštiniai, tofu). 

Maistas su daug angliavandenių

Valgant maistą, kuriame yra daug angliavandenių, padidėja cukraus kiekis kraujyje. Tai, kiek jis padidėja, priklauso nuo angliavandenių rūšies, suvalgyto maisto kiekio ir kitų kartu valgomų produktų.  

Ypač patariama apriboti per pusryčius suvalgomų angliavandenių kiekį, nes rytais insulinas ne taip gerai veikia.  

Geresnis pasirinkimas:  

• daug skaidulų turintys maisto produktai, kurie nesukelia staigaus cukraus kiekio kraujyje šuolio, pavyzdžiui: viso grūdo produktai, pupelės, lęšiai, riešutai, daržovės;  
• produktai su neskaldytais grūdais ir sėklomis, kuriuose viso grūdo miltai sudaro 75–100 proc. (4 padalos rupumo skalėje);  
• duona ar duonos traškučiai iš rugių, miežių, avižų ir rupiai maltų kviečių, su nedidele dalimi smulkių miltų;  
• visagrūdžiai makaronai ar ryžiai vietoj įprastinių;   

Visagrūdžių produktų kiekis koreguojamas pagal jūsų cukraus kiekio kraujyje rodiklius. Tinkamas kiekis per vieną valgymą galėtų būti: 5 šaukštai virtų ryžių ar makaronų, 1 riekė duonos, ½ pitos duonos, 30 g javainių arba 110 g virtos avižų košės. 

Venkite maisto produktų ir gėrimų, turinčių daug pridėtinio cukraus, mažai skaidulų ir žemą maistinę vertę, nes jie sukelia staigų cukraus kiekio kraujyje šuolį. Į šią kategoriją įeina: pyragai ir saldūs mieliniai kepiniai, daugumos rūšių sausainiai, bulvių traškučiai, vafliai, blynai, balta duona, pica, balti ryžiai, ryžių košė, jogurtas su cukrumi, sausi pusryčiai su cukrumi arba mažu skaidulų kiekiu (rinkitės tuos, kurie pažymėti „Rakto skylute“), vaisių ir daržovių sultys, gėrimai su cukrumi, saldainiai, uogienė ir medus.  

Maistui saldinti naudokite cukraus pakaitalus, o vietoj maisto produktų su pridėtiniu cukrumi rinkitės produktus su dirbtiniais saldikliais.  

Kai norite numalšinti troškulį, gerkite vandenį.  

Jei retkarčiais užsimanysite deserto ar kito skanėsto su daug cukraus, galite suvalgyti nedidelę porciją po valgio. 

Daržovės, vaisiai ir uogos

Besilaukiančios moterys kasdien turėtų suvalgyti 500–800 gramų daržovių, vaisių ir uogų.   

Vaisiuose yra ne tik naudingų vitaminų, mineralų ir skaidulų, bet ir natūralaus cukraus. Per dieną galite suvalgyti 1–3 vaisių porcijas, bet per vieną valgymą apsiribokite viena porcija. Kai kam vaisių reikėtų vengti, ypač rytais. Pavyzdžiui, vieną porciją gali sudaryti nuo ½ iki 1 obuolio, kriaušės ar apelsino arba 100–200 ml uogų. Tokie vaisiai kaip bananai, mangai, ananasai ir vynuogės yra saldesni už kitus, tad jų kiekį reikėtų riboti. Venkite džiovintų vaisių.  

• Žiedinių kopūstų, brokolių, salotų, špinatų, pomidorų, agurkų, paprikų, salierų ir pan. galite neriboti.  
• Daržovių įtraukite į visus pagrindinius valgymus.   
• Vietoj virtų, trintų daržovių geriau valgyti žalias, nes jos mažiau didina cukraus kiekį kraujyje.  

Pieno produktai 

Pieno produktai yra svarbus kalcio, jodo, baltymų ir kitų medžiagų šaltinis. Pieno, becukrio jogurto ir kefyro sudėtyje yra pieno cukraus, todėl per vieną valgymą reikėtų apsiriboti viena stikline. Sūryje yra nedaug pieno cukraus ir jis nežymiai veikia cukraus kiekį kraujyje.

Maistas su daug baltymų ir riebalų 

Baltymai mažai veikia cukraus kiekį kraujyje, todėl beveik kiekvienam valgymui ir užkandžiui reikėtų rinktis baltymingus maisto produktus. Pavyzdžiui, tai gali būti gryna mėsa, vištiena, žuvis, kiaušiniai, varškė, graikiškas jogurtas, sūris, pupelės, lęšiai, sėklos ar riešutai.    

Mėsos faršo, dešros ir kitų perdirbtų mėsos produktų sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų, todėl jų kiekį reikėtų riboti. Be to, dėl perdirbtų mėsos produktų gali augti svoris.  

Riebalai nedidina cukraus kiekio kraujyje, bet jie labai kaloringi, tad juos reikėtų vartoti nedideliais kiekiais, kad nepriaugtumėte per daug svorio. Saikingai valgykite sveikų riebalų turinčius produktus, tokius kaip riešutai, sėklos, avokadai, alyvuogės, alyvuogių, rapsų ir saulėgrąžų aliejus, minkštas augalinis margarinas, riebi žuvis. 

Sužinokite, kokių žuvų geriau nevalgyti neštumo metu (norvegiškai).

Fizinis aktyvumas esant nėščiųjų diabetui

Fizinis aktyvumas pagerina insulino veikimą, todėl tai yra vienas svarbiausių elementų gydant nėščiųjų diabetą.  

Stenkitės užsiimti aktyvia veikla bent 150 minučių per savaitę. Fizinis krūvis turėtų būti toks, kad pagreitėtų kvėpavimas ir šiek tiek suprakaituotumėte.  

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda jaustis geriau ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. 

• Fizinis krūvis po valgio neleidžia smarkiai pakilti cukraus kiekiui kraujyje.  
• Fizinio aktyvumo laiką galite suskaidyti į dalis, pavyzdžiui, po dešimt minučių.  
• Jei paprastai nesportuojate, galite išsikelti tikslą, kad, pavyzdžiui, daugumą savaitės dienų išeisite 30 minučių pasivaikščioti. 

Sužinokite daugiau apie fizinį aktyvumą nėštumo metu (norvegiškai). 

Po gimdymo

Pagimdžius nėščiųjų diabetas paprastai išnyksta, tačiau moterims, kurioms pasireiškė nėščiųjų diabetas, didesnė rizika vėliau susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu (norvegiškai). Jei vadovausitės Norvegijos sveikatos direktorato rekomendacijomis dėl mitybos (norvegiškai) ir fizinio aktyvumo (norvegiškai) bei palaikysite normalų kūno svorį, rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu gerokai sumažės.   

Jei jums buvo nustatytas nėščiųjų diabetas, praėjus maždaug 4 mėnesiams po gimdymo ir paskui kartą per metus reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasitikrinti, ar cukraus kiekis kraujyje normalus.   

Jei jums buvo nustatytas nėščiųjų diabetas, didesnė rizika, kad jis atsiras ir vėlesnių nėštumų metu. Nuo pakartotinio nėščiųjų diabeto geriausiai apsaugo normalus kūno svoris iki nėštumo ir saikingas svorio prieaugis nėštumo metu.